- tartėti
- tartė́ti, tárta, -ė́jo intr. 1. Mrj drebėti, tirtėti (apie žmogų). 2. dardėti, trinksėti, bildėti: Pasagos slydo ir tartėjo akmenys rš. Puodas šnypštė, pūkštė ir kunkuliuodamas kilnojo dangtį, kuris tyliai tartėjo rš. ^ Tarta kaip žydo ratai LTR(Užp). \ tartėti; pratartėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
